visada visiems sakiau: nemoku ir nepatinka man rašyti; koks tikslas išsilieti lapui popieriaus ar visam internetiniam pasauliui; neturiu įkvėpimo; and stuff like that. šiandien pajutau, kad vis dėlto noriu. supratau, kad turiu minčių, kurių neišsakysiu draugams, kurių kartais pasigendu arba sugalvoju neturinti. žinau, kad jie yra. tiksliau JOS yra. kartais galbūt kažkur toli, kaip žvaigždės danguj, bet net nakčiai praėjus ir saulei patekėjus žinau, kad egzistuoja. iki tobulumo man baisiai toli, esu bjauri ir savimi nepatenkinta. nejaukiai jaučiuosi tarp naujų žmonių, nors mėgstu pažintis. laikui bėgant, jei užteks menkos kantrybės, atsiskleisiu ir čia.


xx