turėjau tokią nesveiką savaitę su skautais. tiek patirties, tiek jausmų, tiek nerealių žmonių, tiek minčių, tiek išgyvenimų. garbanius, kuris vis dar traukia, tik nebe ta prasme. bent jau tiek spėjau suprasti. 

jau trys dienos, kaip stovykla pasibaigė, bet aš vis dar jaučiuosi pervargusi. tiek emociškai, tiek fiziškai. nors dar vakar buvau pakylėta, viską sugebėjo sugadinti du žmonės. vienas mažvaikis, su savo užsispyrimais. kita irgi, nesirūpinanti nė trupučio. o atrodo tokia draugė buvo. gniužulas gerklėj per juos abu, nebenoriu į jokią Prancūziją, kurios taip laukiau. belieka tik tikėtis, kad neknis visko.

"tu tokia pasikeitus grįžai po stovyklos. net akyse matosi ta patirtis, kurią įgavai. dabar neleisk kažkokiam pietiniui gadint tau nuotaikos. nenusipelnė jie."

ačiū, sesut! buvai ir būsi visada.